- riaukti
- riaũkti, -ia, -ė tr., intr. DŽ, Šk, Žvr šnek. godžiai gerti, maukti: Jis riaũkia gerái, t. y. geria J. Dainuoja, riaukia susėdę užstalėje Vl. Neriaũk iš viso puodo, o pasiimk puodelį Alvt. Kūmute, širdele, po visą riaukiv, o kai po tą išriauksiv, po kitą pasišauksiv JD854. Pertraukdami šnektą, riaukė iš stiklų alų V.Kudir. Karvės riaũkia vandenį, lyg kelias dienas negėrusios Snt. Riaũkia kai veršis Slv. Jau vaikas pieną riaũkia kaip veršis Snt.
Dictionary of the Lithuanian Language.